Šaulio pasirengimas
lauko sąlygoms

Kojos – svarbiausia kario, šaulio ir bet kokio žygeivio kūno dalis.

• Žygyje neavėkite naujų batų.
• Prieš išvykstant pasitrumpinkite kojų nagus.
• Pėdos turi būti sausos – pasikeiskite kojines į sausas, vos tik dėvimos sudrėksta.
• Atsarginių kojinių porą turėkite lengvai pasiekiamoje vietoje, kad nereikėtų iškrauti kuprinės.
• Rinkitės merino vilnos arba drėgmę išgarinančias sintetines kojines; geriausia – jų mišinį. Venkite medvilnės. Kojinė turi gerai priglusti ir nesiglamžyti.
• Džiovinkite kojines pakišę po marškinėliais prie pilvo arba, jei nelyja, užkiškite už juosmens diržo.
• Naudokite kojų pudrą kas kartą keisdami kojines arba bent du kartus per dieną.
• Tinkamas batų suveržimas gali padėti išvengti pūslių ir pritrynimų.

Pertraukų metu

• Apžiūrėkite pėdas.
• Jei įmanoma, nusiplaukite pėdas, apšluostykite drėgna servetėle arba padžiovinkite.
• Pakelkite ir pailsinkite jas, atpalaiduokite.

Lauko higienoje svarbiausia ne „būti švariam“, o kontroliuoti drėgmę, prakaitą, trintį ir bakterijų patekimą į akis, burną bei pažeistą odą.

• Plaukite rankas; jei nėra galimybės, naudokite rankų dezinfekantą (≥60 % alkoholio).
• Nešvariomis rankomis nelieskite veido, ypač akių, nosies ir burnos.
• Apsivalykite kūną švaria drėgna šluoste arba bekvapėmis, odai skirtomis drėgnomis servetėlėmis.
• Dantų priežiūrai naudokite šepetėlį ir mažą kiekį vandens arba bent kramtomą gumą.
• Drėgnus drabužius kuo greičiau pakeiskite sausu sluoksniu, ypač apatinius ir kojines.
• Net mažus įbrėžimus nuvalykite ir uždenkite, ypač esant purvui ar drėgmei.
• Higienos priemones laikykite vienoje, lengvai pasiekiamoje vietoje.

Tualetas

Tinkamai pasirinkta vieta ir tvarka padeda išvengti ligų plitimo, nemalonių kvapų ir aplinkos taršos.

• Stovykloje iš anksto sutarkite tualeto vietą ir naudokite ją tik tam.
• Vieta neturi būti šalia vandens šaltinio, stovyklavietės ar maisto gaminimo vietos.
• Ilgesniame žygyje turėkite mažą kastuvėlį; jei nėra, naudokite kitą tinkamą įrankį.
• Tuštinantis gamtoje iškaskite 15 × 15 cm dydžio ir 15–20 cm gylio duobutę, po to ją užkaskite ir užmaskuokite.
• Menstruacinės taurelės ir menstruaciniai apatiniai gali būti patogios higienos priemonės aktyvioms keliautojoms.
• Po tualeto nusiplaukite arba dezinfekuokite rankas.

Nušalimo riziką didina ne tik žema temperatūra, bet ir vėjas, drėgmė, nuovargis bei ilgas nejudėjimas. Tinkama apranga, sausumas, judėjimas ir poilsis padeda išsaugoti kūno šilumą.

Renkitės sluoksniais. Ne visi sluoksniai dėvimi vienu metu – derinkite juos pagal temperatūrą, vėją, kritulius ir fizinį aktyvumą.

• Pradedant judėti turi būti šiek tiek vėsiau, o ne jau šiltai apsirengus – taip mažiau prakaituosite.
• Keičiantis aktyvumui keiskite sluoksnius iš anksto: prieš sustojimą apsirenkite, prieš intensyvų judėjimą nuimkite sluoksnį.
• Saugokite galvą ir pėdas: galvos apdangalas ir patogi, laisva, neperšlampama avalynė yra svarbūs. Papildomą kojinę dėvėkite tik jei batai lieka pakankamai laisvi.
• Per ankšta avalynė mažina kraujotaką ir gali sukelti šaltį pėdoms.
• Šaltyje rankoms geriau rinkitės kumštines, o ne pirštuotas pirštines, jei leidžia užduotys.
• Atviras kūno vietas, ypač veidą, prieš išeidami į šaltį įtrinkite maitinamuoju kremu.

Užtikrinti šilumai

• Įtempkite ir atpalaiduokite rankų bei kojų raumenis, pirštus.
• Nevartokite alkoholio ar tabako gaminių, venkite kofeino – tai padidina nušalimo riziką.
• Gerkite pakankamai skysčių, geriausia šiltų.

Sausas miego sluoksnis, tinkamas miegmaišis ir izoliacija nuo žemės padeda išsaugoti šilumą.

• Miegui naudokite sausą bazinį sluoksnį, kurio nedėvėjote vaikščiodami.
• Neapsirenkite tiek daug, kad susispaustų miegmaišio izoliacija – per daug sluoksnių gali net sumažinti jo efektyvumą.
• Šaltai nakčiai rinkitės storesnes merino ar šiltas sintetines kojines. Venkite medvilnės, nes ji sulaiko drėgmę.
• Nesuspauskite pėdų: kojinės negali riboti kraujotakos.
• Jei naudojate šildantį paketą pėdoms, nedėkite jo tiesiai ant odos ir nepalikite vienoje vietoje ilgai.
• Miegokite su šilta kepure, kad sumažintumėte šilumos netekimą per galvą.

Miegmaišis

Miegmaišį rinkitės pagal „Comfort“ temperatūrą ir numatomą nakties temperatūrą, ne metų laiką. Geriau turėti šiltesnį miegmaišį su galimybe jį praverti, nei per šaltą. Prieš miegą neikite į jį su šlapiais drabužiais; jei įmanoma, šiek tiek pajudėkite, kad kūnas būtų šiltas, bet ne suprakaitavęs.

Izoliacija nuo žemės

• Miegmaišis pats savaime nuo šaltos žemės izoliuoja prastai, todėl būtinas kilimėlis.
• Kilimėlio R-value rodo šilumos izoliaciją: <2 – šiltam orui, 2–3,9 – vėsesniam, 4–5,4 – šaltam, ≥5,5 – labai šaltam orui.
• Šaltomis sąlygomis uždarų porų putų kilimėlis yra lengvas, atsparus pradūrimui ir veikia net sušlapęs; dar šalčiau po juo galima dėti papildomą izoliacinį kilimėlį.
• Eglišakiai gali būti papildoma izoliacija po kilimėliu, bet jo nepakeičia.
• Eiliškumas: eglišakiai → putų kilimėlis → pripučiamas arba savaime prisipučiantis izoliuotas kilimėlis → miegmaišis.

Papildomos priemonės

• Ilsėkitės, kai tik turite laiko; jei įmanoma, išsitraukite miegmaišį net trumpam poilsiui.
• Tikrinkite vienas kitą, ar nėra nušalimų ir hipotermijos požymių.
• Venkite tiesioginio vėjo, slėpkitės nuo vėjo ir lietaus.
• Maitinkitės kaloringu, pageidautina pašildytu maistu.
• Šildantys paketai gali padėti išvengti vietinio rankų ar pėdų atšalimo, bet jie nešildo viso kūno ir negydo hipotermijos. Nenaudokite jų tiesiai ant odos, tikrinkite odą dėl paraudimo ar nudegimo.

Nuovargis didina šalčio riziką: fizinis ir protinis nuovargis sukelia pasyvumą, sumažina išskiriamos šilumos kiekį ir padidina nušalimo tikimybę.

Karštyje svarbiausia išvengti perkaitimo ir dehidratacijos. Riziką didina aukšta temperatūra, drėgmė, tiesioginė saulė, intensyvus fizinis krūvis ir nepakankama aklimatizacija.

Apranga

• Uždenkite kuo didesnį odos plotą lengvais, nevaržančiais judesių, šviesiais drabužiais.
• Rinkitės lengvus, orui laidžius ir drėgmę gerai valdančius audinius.
• Būtina nešioti kepurę.
• Rekomenduojama dėvėti akinius nuo saulės su UV apsauga.
• Suprakaitavusius ar permirkusius drabužius ir kojines pakeiskite sausais.

Papildomos priemonės

• Gerkite vandenį reguliariai, mažais gurkšniais, nelaukdami stipraus troškulio.
• Ilgai ir gausiai prakaituojant papildykite vandenį elektrolitais; nepraleiskite valgymų, nes maistas padeda atstatyti prarastas druskas.
• Darykite reguliarias pertraukas, ypač atliekant sunkų fizinį darbą.
• Saugokitės tiesioginių saulės spindulių ir, jei įmanoma, būkite šešėlyje.
• Naudokite apsauginius kremus ir losjonus (SPF 30+).
• Stebėkite vienas kitą – žmogus, patiriantis karščio poveikį, gali pats neįvertinti savo būklės.

Perkaitimo ženklai: stiprus galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, silpnumas, mėšlungis, neįprastas elgesys ar sumišimas.